Nors transakcijų skaičius Lietuvoje nuolat auga, lietuviai vis dar atlieka mažiausiai transakcijų Baltijos šalyse. Estijoje vienas tapatybės patvirtinimo ir pasirašymo programėlės „Smart-ID“ vartotojas vidutiniškai padaro daugiau nei 28 pavedimus per mėnesį, Latvijoje – 23 o Lietuvoje – 20 pavedimų. Didėja ir elektroninių paslaugų vartotojų skaičius, pasiekęs organiško augimo stadiją.
Per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviai atliko beveik 167 mln. transakcijų programėle „Smart-ID“. Tai beveik 30 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – sausio-birželio mėnesiais, kai jų buvo atlikta 129 mln.
Atsižvelgiant į elektroninių paslaugų populiarėjimą bei dabartinį transakcijų šalyje augimą, tikėtina, kad skaičiai netolimoje ateityje dar augs.
Augantis „Smart-ID“ programėlės naudotojų skaičius Lietuvoje rodo, kad šalies gyventojai vis atsakingiau žiūri į savo duomenų apsaugą. Palyginus su pernai metų pirmuoju pusmečiu galima matyti, kad šiemet „Smart-ID“ unikalių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo 10 proc. – prisidėjo daugiau nei 127 tūkst. Vartotojų ir šiuo metu šalyje jų yra 1,4 mln.
Galima pastebėti, kad vartotojų skaičiaus augimas perėjo į organiško augimo stadiją. Šią tendenciją lemia tai, kad elektroninių paslaugų vartotojų ratas yra ribotas dėl amžiaus, nuo kurio vartotojai gali pradėti naudotis e. paslaugomis, pavyzdžiui, interneto banku, taip pat faktas, kad šiomis paslaugomis norintis naudotis asmuo privalo turėti interneto prieigą iš mobiliojo įrenginio.
Be to, matyti, kad keičiasi vartotojų įpročiai – žmonės siekia saugiai prisijungti ne tik prie elektroninės bankininkystės, bet ir kitų, pavyzdžiui, sveikatos sektoriaus, paslaugų. Taip pat vis daugiau žmonių pasirašo dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai rodo augantis kvalifikuotų asmens tapatybės patvirtinimo įrankių naudojimas. Lyginant su pernai metų pirmuoju pusmečiu, šiemet kvalifikuotų „Smart-ID“ vartotojų skaičius išaugo beveik trečdaliu ir yra perkopęs milijoną.