Pasikeitę mūsų skaitmeniniai įpročiai – „debesyse“ saugomi duomenys, sumažėjęs kiekis spausdinamų dokumentų – skamba ekologiškai švariai ir mažai susiję su išoriniu pasauliu. Tačiau tai tik sukuria skaitmeninio tvarumo iliuziją – dažnai įsivaizduojama, jog veiksmai internete nepalieka realių fizinių pėdsakų. O kaip yra iš tikrųjų?
Atsivėrus naujoms galimybėms, prie jų prisitaikėme ir mes – skaitmenizuojame verslus, viešojo sektoriaus institucijas, į savo gyvenimus vis dažniau „įsileidžiame“ technologijas, kurios palengvina mums kasdienybę. Tačiau kyla klausimas – ar vien dėl to, jog skaitmenizavome nemažą dalį savo veiklų, nustojome spausdinti nesuskaičiuojamus kiekius dokumentų, mes tapome atsakingesni ir sąmoningesni?
Pastaraisiais metais pasiekėme tokį skaitmenizacijos lygį, jog nuo šiol kiekvienas mūsų žingsnis internete turi realų poveikį planetai. Elektroninis paštas, vaizdo skambučiai, nuotraukų siuntimas – gyvenimas skaitmeninėje erdvėje nesustoja. Svarbu suprasti, jog informacija, kuria dalinamės, nugula duomenų centruose, o šie naudoja planetos išteklius.
Duomenų centrams reikalinga ne tik elektros energija, bet ir vanduo jų aušinimui. Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA) duomenimis, 2020-aisiais duomenų centrai sunaudojo 1% viso pasaulio elektros energijos. Tačiau svarbu nepamiršti ir kito rodiklio – augančio interneto vartotojų skaičius. Prancūzijos ne pelno siekiančios organizacijos „The Shift Project“ statistika rodo, jog naršymas internete sudaro 3,7% viso pasaulio išmetamųjų teršalų. Tiesa, prognozės ne pačios geriausios – skaičiuojama, kad iki 2025 m. šis skaičius padvigubės.
Laikas keisti įpročius
Norint tapti tvaresniems skaitmeninėje erdvėje, mums būtina keisti nusistovėjusius elgesio įpročius. Nors informacijos saugojimas „debesyse“ yra pigesnis bei patogesnis, mes saugome vis daugiau ir geresnės kokybės duomenų, o tai daro šią pergalę mažiau reikšmingą. Taip pat ir su elektoriniu paštu ar vaizdo skambučiais – dirbant nuotoliniu būdu jų siunčiame vis daugiau, dalinamės dideliais dokumentais ir vis dažniau bendraujame per kompiuterio ekraną.
Vienas paprasčiausių būdų sumažinti mūsų įpročių sukuriamą taršą – kitaip bendrauti elektroniniu paštu. Jeigu atsisakytume nebūtinų laiškų, pavyzdžiui, „Ačiū“, „Jums taip pat“, „Puiku“, „Gero savaitgalio“, sumažėtų ir taršos kiekis. Jungtinės Karalystės energijos tiekimo įmonės „OVO Energy“ atliktas tyrimas rodo, jog nustojus siųsti tokio pobūdžio laiškus, daugiau nei 16 tūkstančių tonų anglies dvideginio nebūtų išmesta į aplinką. Taip pat svarbu ir el. pašto dėželės tvarka – reguliariai ištrinti nereikalingus laiškus, atsisakyti nebeįdomių naujienlaiškių prenumeratų, siųsti mažesnės apimties dokumentus ar kitus failus. Nors tai savaime ir neišspręs taršos klausimo, tačiau kiekvienas mažas žingsnis prisideda prie didesnių pokyčių.
Kitas aspektas – išaugęs saugomų duomenų kiekis. „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ bei jų „debesų“ technologijos suteikia beveik neribotas galimybes talpinti ir saugoti duomenis. Deja, dažnai net nesusimąstome, ar visi šie duomenys, saugomi nematomose talpyklose, tikrai bus reikalingi ateityje. Nemaža dalis jų tampa skaitmeninėmis šiukšlėmis, ypač tuomet, kai failai yra saugomi ir perkeliami kažkur, kur tam nėra jokio rimto pagrindo ar planų panaudoti ateityje.
Sąmoningumas internete neturėtų skirtis nuo tvaraus gyvenimo būdo fiziniame pasaulyje. Jei vis dažniau stengiamės sumažinti daiktų, galinčių turėti tiesioginės įtakos klimatui, vartojimą, taip pat turėtume elgtis ir skaitmeninėje erdvėje. Todėl taisyklę „mažiau yra daugiau“ reikia taikyti ir čia – norėdami gyventi tvariau, švariau ir prisidėti prie ekologijos, gerai apgalvokime kiekvieną savo skaitmeninį žingsnį ir kokias pasekmes jis gali turėti.